- žlebėti
- žlebė́ti, žlẽba (-ė́ja), -ė́jo 1. žr. žlebenti 2: Žlebėjo kaip ne savo dantimis Up. O aš sotinausi pelenus žlebėdamas ir ašaras geru už stalo sėdėdamas brš. 2. žr. žlebenti 3: Žlẽba kaip kiaulė nutvėrus mazgotę Vdžg. 3. J, Brž žr. žlebenti 4: Petras žlẽba ir žlẽba, net sunku klausytis Ps. 4. tr. J prk. apkalbėti, šmeižti. \ žlebėti; pažlebėti; sužlebėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
